8,5 tūkst. aktyvių palydovų. Tiek jų šiuo metu (remiantis „Orbiting now“ duomenimis) skrenda aplink Žemę. Kiek nefunkcionuojančių ir kartu virtusių kosmoso šiukšlėmis – nėra tikslaus skaičiaus.

Kosmoso šiukšlės nėra kontroliuojamos iš Žemės, yra didelė tikimybė, kad pasikartos 1996 ir 2009 metų įvykiai: 1996 m. į Prancūzijos palydovą atsitrenkė ir jį apgadino prieš dešimtmetį sprogusios prancūzų raketos nuolaužos, o 2009 m. vasario 10 d. neveikiantis Rusijos erdvėlaivis susidūrė su veikiančiu JAV komerciniu erdvėlaiviu „Iridium“ ir jį sunaikino.

Tarptautinė kosmoso stotis susidūrimo su kosmoso šiukšlėmis problemą sprendžia atliekant specialius manevrus stengiantis jų išvengti arba pakreipti kosminę stotį taip, kad šiukšlė atsitrenktų ten, kur yra daugiau šarvų ir taip stotis liktų apsaugota. Lietuvos kosmoso technologijų klasterio narių – „Blackswan Space“ komanda sukūrė kelis sprendimo būdus, kurie padėtų išvalyti orbitą ir kartu sumažinti nuo potencialių kosmoso šiukšlių keliamų grėsmių:

• Vizualizacijų pagalba kuriamos simuliacijos, kurių pagalba atskleidžiamas galimas kosmoso šiukšlių kiekis, jų judėjimas, potencialių susidūrimų grėsmės ir pasekmės.
• Padidinti kuriamų palydovų autonomijos lygį, kad būtų užtikrintas mažesnis palydovų susidūrimų skaičius ir baigę darbą palydovai nukristų ir sudegtų Žemės atmosferoje (aparatai galėtų priimti konkrečius sprendimus be žmogaus pagalbos ir patys savarankiškai utilizuotusi).
• Kosminių šiukšlių rinkimas, kurį galėtų vykdyti savarankiškesni palydovai (įdiegtos programinės įrangos pagalba), turintys panašų į robotinį manipuliatorių ar spec. tinklą, kurio pagalba neveikiantis aparatas būtų sugaunamas ir pašalinamas iš orbitos.

Daugiau apie tai – LRT straipsnyje

Nuotrauka – stop kadras iš Blacswan Space demo simuliacijos