Ispanijos bendrovė „Kreios Space“ ir Lietuvos palydovų gamintoja „Kongsberg NanoAvionics“ rugpjūčio 4 d. pasirašė sutartį – „Kreios Space“ taps pirmąja bendrove istorijoje, paleisiančia į orbitą palydovą su atmosferos dujas naudojančiu varikliu. Technologijos bandymams bus naudojama „NanoAvionics“ mikropalydovų platforma.

Dauguma dabartinių Žemės stebėjimo ir ryšio palydovų skrieja 500–600 km aukštyje, kur atmosferos pasipriešinimas nedidelis. Tuo tarpu labai žemoje Žemės orbitoje (angl. Very Low Earth Orbit, VLEO), esančioje 150–300 km aukštyje, atmosferos pasipriešinimas gerokai didesnis – be nuolatinės traukos jėgos palydovas į Žemę nukristų per kelias dienas ar valandas, jei negabentų didelių kuro atsargų.

Kaip veiks naujoji varymo sistema?
„Kreios Space“ kuriama sistema įsiurbimo būdu renka retas viršutinių atmosferos sluoksnių dujas – daugiausia deguonį ir azotą – ir naudoja jas kaip elektrinės propulsijos kurą. Tai suteikia du pranašumus:

• didesnę vaizdų raišką: mažesnis atstumas iki Žemės leidžia gauti detalesnius Žemės paviršiaus vaizdus;
• mažesnę ryšio delsą: trumpesnis atstumas sumažina signalo sklidimo laiką palydovinio ryšio sistemose.

Misijos eiga ir „NanoAvionics“ vaidmuo
Misijai naudojamas apie 200 kg svorio palydovas, sukurtas „NanoAvionics“ mikropalydovų platformos pagrindu, su integruota aukštos raiškos optine kamera. „NanoAvionics“ komanda pritaikys platformą misijos reikalavimams, atliks visos sistemos bandymus ir integruos palydovą į nešančiąją raketą. Palydovui pasiekus orbitą, jo valdymą perims „Kreios Space“. Bandymų metu bus vertinami varymo sistemos veikimo duomenys, atliekami aplinkos matavimai ir fiksuojami mažesnės nei vieno metro raiškos vaizdai regimojo bei artimojo infraraudonojo spektro diapazonuose.

Misija vykdoma augant pasauliniam susidomėjimui VLEO technologijomis – Kinija neseniai įsteigė nacionalinį šio sektoriaus aljansą, o kosmoso bendrovės visame pasaulyje į VLEO projektus per pastaruosius kelerius metus jau pritraukė daugiau kaip šimtą milijonų JAV dolerių investicijų. Tokių misijų labai žemoje orbitoje Europoje šiuo metu vykdoma vos kelios.

„Kongsberg NanoAvionics“ yra Visorių IT parko bendruomenės ir Lietuvos kosmoso technologijų klasterio narė. Bendrovė – pirmoji lietuviška kosmoso technologijų įmonė, į orbitą jau paleidusi daugiau nei 60 palydovų (8 – vien šiais metais), o jos platformomis naudojasi NASA, ESA ir kitos organizacijos daugiau nei 50 pasaulio šalių.

Nuotrauka – Kongsberg NanoAvionics, atmosfera kvėpuojančio kosminio palydovo iliustracija, BNS.