Lietuva papildomai skiria 5,5 mln. eurų dalyvavimui Europos kosmoso agentūros (EKA) programose. Tai padidins šalies investicijas į kosmoso technologijas iki 14,5 mln. eurų 2026–2028 m. laikotarpiu, t. y. 62 % daugiau nei ankstesniais metais.

Tikslas – stiprinti Lietuvos kosmoso sektoriaus integraciją į tarptautines rinkas, skatinti inovacijas, mokslą ir aukštąsias technologijas. Vyriausybė siekia, kad iki 2027 m. kosmoso sektorius sudarytų 1 % šalies BVP.

Šiemet įgyvendinti reikšmingi projektai:

• pirmoji industrinė doktorantūra sukurta bendradarbiaujant VILNIUS TECH ir įmonei „Uvireso“ (palydovų elektriniai varikliai),
• „Integrated Optics“ lazeris pakilo į kosmosą atlikti kvantinių skaičiavimų,
• „Delta Biosciences“ testuoja antiradiacines molekules TKS astronautams,
• „NanoAvionics“ pasirašė 122,5 mln. eurų sutartį dėl 280 palydovų gamybos,
• „Astrolight“ kuria optinį duomenų perdavimo tinklą,
• „BlackSwan Space“ vysto autonominę palydovų navigacijos sistemą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė kosmoso sektoriaus plėtros koncepciją, numatančią Lietuvą kaip konkurencingų kosmoso paslaugų tiekėją. Augimą remia ir „Space Hub LT“, atsakingas už ekosistemos plėtrą.

Papildomas finansavimas skirtas ruošiantis EKA ministrų tarybos posėdžiui, kuris vyks 2025 m. lapkričio 26–27 d. Brėmene. Lietuva asocijuota EKA nare tapo 2021 m.

Plačiau – EIMIN straipsnyje