Vilnius, 2025 m. liepos 23 d. – Prie Lietuvos kosmoso technologijų klasterio oficialiai prisijungė naujas narys – investicijų bendrovė„Melius Futurum“, investuojanti į aukštųjų technologijų startuolius kosmoso ir gynybos sektoriuose. Tai yra reikšmingas žingsnis tiek klasterio, tiek pačios įmonės strategijoje – telkti pajėgas, kuriant konkurencingą Lietuvos ir Europos kosmoso inovacijų ekosistemą.

Investicijos, kuriančios ateitį

„Melius Futurum“ investuoja į ankstyvosios stadijos įmones, kuriančias tiek dvejopos paskirties (dual-use) technologijas, kurios gali būti pritaikomos  komercinėje ir gynybos srityje, tiek į vien gynybos srityje taikomas technologijas. Prisijungimas prie klasterio leis bendrovei dar glaudžiau bendradarbiauti su mokslininkais, inžinieriais ir kitais rinkos dalyviais, siekiant spartinti proveržį kosmoso technologijose.

„Kosmoso ir gynybos sektoriai yra kritiškai svarbūs šiandienos geopolitinių įvykių konteste Europoje. Kosmoso sektorius tampa strategine inovacijų platforma, kurioje susikerta gynybos, telekomunikacijų ir klimato stebėsenos technologijos. Prisijungimas prie klasterio mums reiškia galimybę ne tik investuoti, bet ir aktyviai formuoti šios industrijos ateitį, įsipareigojant stiprinti Lietuvos, o kartu ir Europos, pozicijas globalioje kosmoso rinkoje“, – teigia „Melius Futurum“ vadovas Linas Sargautis.

Lietuvos kosmoso klasteryje susitinka technologijos ir verslas

Kosmoso technologijų klasteris vienija inovatyvias įmones ir viešojo sektoriaus partnerius, siekiančius kurti pažangias kosmoso technologijų srities žinias ir paslaugas bei populiarinti kosmoso tematiką visuomenėje, skatinti jaunuolius sieti karjerą su kosmoso sritimi. Klasterio nariai bendradarbiauja kuriant palydovų sistemas, duomenų analizės sprendimus ir kitas aukštos pridėtinės vertės inovacijas.

„Melius Futurum“ prisijungimas – tai reikšmingas pastiprinimas mūsų klasteriui. Investicijų kompetencija ir strateginis požiūris į dvejopos paskirties technologijas padės klasterio bendruomenės nariams kurti naujas vertės grandines, greičiau pasiekti rinkas ir pritraukti naujų užsakovų dėmesį“, – sako Kosmoso technologijų klasterio vadovas Saulius Arelis.

Kosmoso technologijos – saugumo ramstis

Kosmoso technologijos Lietuvoje tampa ne tik mokslo ir verslo proveržio kryptimi, bet ir svarbia gynybos dalimi. Dauguma kuriamų sprendimų turi dvigubą paskirtį – juos galima pritaikyti tiek civilinėse, tiek karinėse srityse. Augantis palydovų skaičius, autonominė navigacija, lazerinė komunikacija ir kitos technologijos tampa svarbios tiek realaus laiko ryšio duomenų perdavimui, tiek infrastruktūros stebėjimui ir apsaugai. Europos komisijos baltojoje knygoje „Europos gynyba – pasirengimas 2030“ nustatyta, kad viena iš pagrindinių gebėjimų spragų Europos gynyboje yra kosminė žvalgyba ir stebėsena, jūrų erdvės stebėsena bei kosminių išteklių naudojimas ir apsauga. Taigi, kosmosas tampa kritiškai svarbia strategine sritimi, kurioje susikerta saugumo, inovacijų ir geopolitikos interesai – Lietuva turi visas galimybes būti aktyvia šio pokyčio dalimi.

„Melius Futurum“ jau yra investavusi į kelis perspektyvius startuolius, kuriančius pažangius lazerinės komunikacijos sprendimus, dirbtiniu intelektu paremtus sprendimus orbitinėms misijoms ir autonomines gynybos sistemas. Artimiausiu metu bendrovė planuoja plėsti savo portfelį ir aktyviai dalyvauti klasterio iniciatyvose, skirtose talentų ugdymui ir technologijų komercializavimui.

Kosmoso industrijos augimas

• Pasaulinė kosmoso ekonomika 2023 m. siekė 630 mlrd. USD, o iki 2035 m. prognozuojama, kad ji išaugs iki 1,8 trln. USD – tai reiškia apie 9 % metinį augimą, dvigubai didesnį nei pasaulinio BVP augimo tempas. Taip pat prognozuojama, kad investicijų į kosmoso technologijas grąža viršys finansų sektoriaus rodiklius. (World Economic Forum & McKinsey & Company, 2024).

• Privataus sektoriaus investicijos 2021–2022 m. viršijo 70 mlrd. USD, o iki 2035 m. jos turėtų viršyti 1 trln. USD, ypač infrastruktūros, komunikacijų ir navigacijos srityse (Space Capital, 2023).

• Palydovų paleidimo kaštai per pastaruosius 20 metų sumažėjo 10 kartų, o duomenų perdavimo kainos iki 2035 m. sumažės dar 10 %. Tuo pačiu metu paklausa išaugs 60 % (World Economic Forum & McKinsey & Company, 2024).

• Prognozuojama, kad iki 2030 m. Žemės orbitoje bus daugiau nei 50 000 palydovų, o tai skatina autonominės navigacijos sprendimų ir kosmoso šiukšlių mažinimo poreikį (World Economic Forum & McKinsey & Company, 2024).

• Lazerinės komunikacijos technologijos, laikomos viena svarbiausių 2025 m. inovacijų, iki 2032 m. turėtų augti apie 40 % per metus (World Economic Forum & McKinsey & Company, 2024).

• Europos Komisija 2025 m. patvirtino 10,6 mlrd. EUR finansavimą IRIS² palydovų tinklui – saugiam ir greitam Europos kosminiam internetui (World Economic Forum & McKinsey & Company, 2024).

• Penkios pagrindinės industrijos – transportas, maisto tiekimas, gynyba, mažmeninė prekyba ir skaitmeninė komunikacija – prognozuojama, generuos daugiau nei 60 % viso kosmoso ekonomikos augimo iki 2035 m. (World Economic Forum & McKinsey & Company, 2024).
• Europos kosmoso agentūros (EKA) investicijos rodo didelę grąžą: kiekvienas investuotas 1 € grąžina iki 4 € Europos ekonomikai, taip pat pritraukia iki 2,8 € papildomų investicijų iš trečiųjų šalių (ESA Space Economy Portal, n.d.).

Šaltinis – BNS.

Plačiau apie Lietuvos kosmoso technologijų klasterį

Lietuvos kosmoso klasteris (toliau – LKTK) jungia Lietuvos įmones veikiančias ir vystančias kosmoso technologijų sritį. LKTK įkurtas 2021 m. Visorių informacinių technologijų parke susibūrus 4 įmonėms – „Kongsberg NanoAvionics“, „Geomatrix“, Blackswan Space ir „Novian pro“. Bendruomenės kompetencijos apima mažųjų palydovų projektavimą ir gamybą, misijų simuliaciją ir projektavimą, palydovinių duomenų apdirbimą ir analizę bei įvairius programinius sprendimus. Savo paslaugas įmonės teikia tiek valstybinėms institucijoms, tiek privatiems Lietuvos ir užsienio klientams. Klasterio misija – apjungiant narių kompetencijas suteikti galimybes vystyti kosmoso technologijų verslą Lietuvoje ir užsienyje randant naujus užsakovus ir skatinant kosmoso technologijų taikymą regioniniu ir nacionaliniu mastu. Klasterio koordinatorius – Visorių informacinių technologijų parkas.