Sparčiai augančios Lietuvos kosmoso technologijų bendrovės „NanoAvionics“, „Geomatrix“, „BlackSwan Space“ ir „Elsis Pro“ buriasi į klasterį. Vis daugiau bendrų projektų ir galimybė suvienyti kompetencijas leis lietuviams greičiau kurti naujas paslaugas ir pasiekti naujus užsakovus multimilijardinėje globalioje kosmoso technologijų rinkoje.

10 trln. USD – tiek bus verta globali kosmoso technologijų rinka jau 2030 m., konstatuoja šios rinkos tyrimų bendrovė „Deep Knowledge Analytics“. Sektoriaus augimas tik prasideda ir priešakyje stovi tūkstančiai privačių technologijų kompanijų, tarp kurių vis garsiau girdimas ir Lietuvos bendrovių balsas.

Lietuvos kosmoso technologijų klasterio branduolį sudarys 4 bendrovės: „NanoAvionics“, kurianti mažuosius palydovus ir organizuojanti jų misijas į kosmosą; „Elsis Pro“, kurianti informacinių technologijų sprendimus palydovams, „BlackSwan Space“ – palydovų kompiuterinių simuliatorių, skirtų autonominėms palydovų misijoms vykdyti, kūrėja ir „Geomatrix“ su palydovinių duomenų apdorojimo paslaugomis. Visų bendrovių paslaugos ir produktai gali būti integruojami ir papildo viena kitą.

„Labai džiaugiamės, kad lietuviški vardai skinasi kelią į šią verslo sritį ir partneriškai vysto ambicingus plėtros planus. Kosmoso technologijų įmonių produktų poreikis pasaulyje sparčiai augo ir dar labiau augs, todėl valstybė sieks padėti mūsų verslams plėtoti ryšius ir projektus.

Tam, pirmiausia, norime susitvarkyti šios srities ūkį ir jau pradėjome tą daryti. Konsoliduojame keletą agentūrų, atsakingų už inovacijas, į vieną organizaciją, aiškiai suvokdami, kad sutvarkyta ekosistema veiks efektyviau, duos aiškių rezultatų ilguoju periodu, o sutaupytos administracinės lėšos bus nukreiptos ten, kur bus aiški, pamatuota investicijų grąža. Taip pat siekiame aktyviau kalbėtis su verslu ir mokslininkais, kad susitelktume ir dirbtume tikslingai tose srityse, kur esame stipriausi – biotechnologijų, sveikatos, informacinių technologijų srityse“, – sako Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Nors esame Lietuvos įmonė, mūsų rinka yra visas pasaulis. Šiandien stovime ant didelių permainų slenksčio – ateina mažųjų palydovų era, kurie padangėse skraidys spiečiais ir jų globali gamyba augs dešimtimis kartų. Šios rinkos vertė netrukus pasieks 35 mlrd. USD, o kasmet į dangų kils jau nebe 200, o po 1,5 tūkst. ir daugiau mažųjų palydovų.

Palydovų miniatiūrizacija – dar nauja sritis ir mes specializuojamės joje. Esame išvystę ne vieną projektą su globaliais klientais, kuriuos finalizavę maždaug 3 metų laikotarpyje pereisime prie serijinės palydovų gamybos. Jau ruošiame gamybinius pajėgumus ir mums ypatingai svarbu Lietuvoje telkti šios srities inžinerinį potencialą, nes tik taip galime likti konkurencingais globaliai”, – sako „NanoAvionics“ CEO Vytenis Buzas.

„BlackSwan Space“ įkūrėjas ir vadovas Marius Klimavičius sako, kad bendradarbiaudama su Europos kosmoso agentūra, jo komanda sukūrė autonominių misijų simuliatorių. „Šis simuliatorius kosmoso organizacijoms suteikia galimybę savo misijose naudoti dirbtinio intelekto sprendimus. Tai itin aktualu kuriant palydovus, galinčius savarankiškai priimti sprendimus, atlikti sudėtingus navigacijos, robotikos veiksmus“, – sako  Marius Klimavičius.

„Ką tik pasirašėme sutartį su Europos kosmoso agentūra dėl „Galaxy“ nanopalydovų spiečių duomenų apsikeitimo platformos vystymo. Tai bus mūsų naujausias produktas įmonės kosmoso technologijų projektų portfelyje”, – sako „Elsis Pro“ atstovas Gediminas Viškelis.

Jau planuojama ir klasterio plėtra, vienijant daugiau šios srities kompanijų, inžinierių, ekspertų ir jaunųjų talentų. Šiandien visos sektoriaus bendrovės itin aktyviai ieško darbuotojų – jų skaičius įmonėse kasmet auga dešimtimis procentų ir šis augimas galėtų būti dar didesnis, suvienijus patirtį ir resursus bei bendradarbiaujant su šalies universitetais.

„Šiandien Lietuva yra neabejotinas kosminių technologijų lyderis Baltijos šalių regione. O Vilniaus miestas yra tarp TOP5 miestų pasaulyje mažųjų palydovų gamybos srityje. Vilnius jau gali save pozicionuoti kaip mažųjų palydovų sostinę. Nemanau, kad pasaulyje atsirastų dar bent vienas toks miestas. Bet turime galvoti ne apie tokių pozicijų išlaikymą, ambicijos turi būti didesnės”, – sako Visorių informacinių technologijų parko vadovas Saulius Arelis.

„Kartu su klasterio įmonių inžinieriais, Vilniaus universiteto, Vilnius TECH ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkais esam parengę klimato kaitos poveikio stebėjimo ir valdymo kosmoso technologijų priemonėmis misiją. Ambicingas projektas, bet kartu ir neišvengiamas dabartinėje situacijoje. Įgyvendinant numatyta sukurti technologijų ir paslaugų, kurias vėliau bus galima sėkmingai eksportuoti”, – priduria VITP vadovas.  

Kartu VITP sieks sukurti decentralizuotą Kosmoso technologijų kompetencijų centrą, klasterio įmonės taip pat  dalyvaus atnaujinant Nacionalinę kosmoso strategiją.

„Šiuo metu statome ir įrenginėjame naujas patalpas, kad patenkintume parke veikiančių kosmoso ir fotonikos bendrovių plėtrą. Bet atrodo, kad įmonių augimo poreikis jau pralenkė praeitų metų projektą. Ieškome galimybių naujai infrastruktūrai”, –  sako parko plėtros vadovas Edmundas Žvirblis.

Parkas jau nuo 2019 m. organizuoja NASA ir Europos Kosmoso agentūros hakatonus Lietuvoje, subūrė mentorių tinklą, kuris vienija kosmoso technologijų verslo profesionalus. Aktyviai bendradarbiaudamas su Europos Kosmoso agentūra, parkas Lietuvoje planuoja įsteigti ir šios agentūros verslo inkubatorių.

„Šiandien visi esame kosmoso technologijų vartotojai. Kiekvieną kartą, išsitraukdami mobilųjį telefoną, naudojame kosmines technologijas. Jos naudojamos navigacijai, miestų ekosistemos monitoringui, sudarant orų prognozes, pasėlių deklaracijų kontrolės, draudimo, išmaniosios žemdirbystės, miškininkystės, aplinkosaugos srityse ir galybei kitų paslaugų, kurios jau tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Norime, kad kuo daugiau šių technologijų būtų lietuviškos kilmės, kad visa pridėtinė vertė ir gerai apmokamos darbo vietos būtų kuriamos Lietuvoje“, – pabrėžia „Geomatrix“ vadovas Gediminas Vaitkus.

Lietuvos kosmoso klasterio įmonės jau dalyvauja bendruose projektuose ir misijose su NASA, Europos kosmoso agentūra, bendrovėmis „Airbus Defence & Space“, „Thales Alenia Space“, „British Telecom“ ir kt. 

Pasaulinis kosmoso technologijų sektorius šiandien aktyviai konsoliduoja pajėgas, nes šiai sričiai reikalingos didelės investicijos, kurias pritraukti gali tik stiprūs verslai. 2021 m. pabaigoje pasaulyje veikia per 10 tūkst. kosmoso technologijų įmonių.

Interviu su Kosmoso technologijų klasterio atstovais: peržiūrėti filmuotą medžiagą

Už renginio nuotraukas dėkojame „NanoAvionics“.